Agurkai nežydi vaisiais: Agurkai žydi, bet vaisiai nesimezga: ar kaltas apdulkinimas ar oras?

Jei jums atrodo, kad agurkai nežydi vaisiais, pirmiausia verta ne panikuoti, o patikrinti du dalykus: ar augalas turi tiek vyriškų, tiek moteriškų žiedų, ir kokios tuo metu sąlygos šiltnamyje ar lysvėje. Dažniausiai bėda būna ne viena vienintelė, o kelių veiksnių derinys: per karšta, per vėsu, per sausa, per drėgna arba apdulkinimas tiesiog nevyksta taip, kaip reikia.

Praktiškai tai svarbu tiems, kurie jau mato gausybę žiedų, bet ant augalo beveik nėra mažų užuomazgų. Tokiu atveju nereikia iš karto kaltinti sėklų ar trąšų. Pirmiausia verta suprasti, kaip agurkas apskritai mezga vaisius, nes nuo to priklauso ir teisingi veiksmai.

Kai žiedų daug, bet agurkų nėra, pirmas klausimas – kokie tai žiedai

Agurkai nėra augalas, kur kiekvienas žiedas savaime virsta vaisiumi. Ant to paties augalo susiformuoja skirtingi žiedai. Vyriški žiedai užaugina žiedadulkes, o moteriški turi mažą užuomazgą už žiedo – būsimą agurką. Būtent moteriškas žiedas po sėkmingo apdulkinimo auga toliau, o neapdulkintas dažnai gelsta ir nubyra.

Kaip juos atskirti be specialių žinių

Skirtumą galima pamatyti labai paprastai:

• Vyriškas žiedas auga ant plonesnio kotelio, po juo nėra mažo „agurkelio“.
• Moteriškas žiedas turi iškart po žiedu matomą sustorėjimą – miniatiūrinį vaisių.

Jei augalas žydi, bet vien moteriškų žiedų mažai, vaisių irgi bus mažai. Jei moteriški žiedai yra, bet jie krenta, tuomet reikia aiškintis, kas trukdo mezgimuisi: apdulkinimo stoka, temperatūra, drėgmė, maisto medžiagų disbalansas ar augalo apkrova.

Kada žiedų kritimas yra normalus

Ne kiekvienas nukritęs žiedas reiškia problemą. Agurkai natūraliai numeta dalį žiedų, ypač kai augalas dar jaunas, kai formuojasi šaknys ir lapai, arba kai sąlygos staiga pasikeičia. Jei nubyra dalis vyriškų žiedų, tai nėra blogas ženklas. Jei krenta moteriški žiedai su mažyte užuomazga, reikėtų ieškoti priežasties giliau.

Ypač dažnai taip nutinka pirmoje derėjimo bangoje. Augalas gali išleisti žiedus, bet dar nebūti pasiruošęs auginti daug vaisių. Tokiu atveju padeda kantrybė ir stabilios sąlygos, o ne stipresnis tręšimas iš karto.

Ar kaltas apdulkinimas? Dažnai taip, bet ne visada

Jeigu agurkai mezga prastai, apdulkinimas yra viena pirmųjų temų, kurią reikia patikrinti. Lauke jam dažniausiai padeda vabzdžiai, o šiltnamyje situacija gali būti sudėtingesnė: mažiau vabzdžių, uždara erdvė, kartais per karšta arba per drėgna. Net jei žiedų daug, žiedadulkės gali blogai byrėti arba nepasiekti moteriško žiedo.

Kada apdulkinimas tikrai tampa problema

Įtarimas stiprėja, kai matote tokią schemą: žiedai gražūs, moteriški žiedai yra, užuomazgos pradeda vystytis, bet netrukus pagelsta ir sustoja. Tai ypač būdinga uždaruose šiltnamiuose, kai oro judėjimas silpnas, o vabzdžių beveik nėra. Kai kurioms agurkų veislėms apdulkinimas svarbesnis nei kitoms, todėl veislė irgi turi reikšmės. Jei renkatės naujas veisles, verta pasižiūrėti, ar jos tinkamos šiltnamiui, laukui ir kokio tipo augalai tai yra: daugiau apie pasirinkimą rasite agurkų veislėse.

Ką galima padaryti praktiškai

Pirmiausia verta pagerinti pačias sąlygas, o ne skubėti prie cheminių priemonių. Naudingiausi žingsniai dažniausiai būna tokie:

• Ryte praverti šiltnamį, kad įeitų oras ir sumažėtų drėgmės perteklius.
• Užtikrinti, kad augalai nebūtų pernelyg tankiai susodinti.
• Neperlaistyti vakare, kai drėgmė taip ir lieka kaboti ore.
• Jei auginama uždaroje erdvėje, pasirūpinti vabzdžių patekimu arba, kai tinka, labai atsargiu rankiniu žiedų apdulkinimu.

Rankinis apdulkinimas gali padėti, kai augalų nedaug ir matyti, kad moteriški žiedai lieka tušti. Tačiau tai nėra sprendimas visoms problemoms. Jei priežastis yra karštis ar stresas, vien apdulkinimo nepakaks.

Oras dažnai daro didesnę įtaką nei atrodo iš pirmo žvilgsnio

Agurkai jautriai reaguoja į temperatūrą. Per didelis karštis gali pabloginti žiedadulkių gyvybingumą, o augalui tampa sunkiau formuoti ir išlaikyti vaisių užuomazgas. Staigūs temperatūros šuoliai taip pat kelia stresą. Kita kraštutinė pusė – vėsa. Kai naktys šaltos, augimas lėtėja, žiedai užsilaiko ilgiau, bet mezgimas stringa.

Karštis šiltnamyje

Jei šiltnamyje tvanku, agurkai gali atrodyti gyvybingi, bet vaisiai vis tiek nesimezga. Tokiomis sąlygomis augalas pirmiausia stengiasi išgyventi, o ne derėti. Pagalbiniai žingsniai paprasti: vėdinti, šešėliuoti, laistyti reguliariai ir neleisti dirvai visiškai išdžiūti. Karštis ir drėgmės svyravimai labai dažnai kelia ir kitų bėdų, pavyzdžiui, kartumą. Jei šalia mezgimo problemos jaučiate ir blogesnį skonį, pravartu pasitikrinti ir šią temą: Kartūs agurkai: Kodėl agurkai kartūs ir kaip to išvengti: laistymas, temperatūra ir veislės.

Vėsa ir staigūs pokyčiai

Jei pavasaris užsitęsia vėsus arba po šiltesnio periodo staiga atvėsta, agurkai gali stabdyti augimą. Tada žiedai formuojasi, bet vaisių užuomazgos vystosi lėtai arba visai sustoja. Tai ypač matyti jaunuose augaluose. Tokiu metu geriau nepertręšti azotu ir nebandyti augalą „priversti“ derėti. Pirmiausia reikia stabilizuoti aplinką.

Ką rodo pats augalas: lapai, augimo tempas ir žiedų santykis

Vien žiedų skaičius dar nepasako visko. Svarbu, kaip atrodo visas augalas. Jei agurkas leidžia daug lapų, ilgus ūglius ir daug vyriškų žiedų, bet moteriškų mažai, tai gali būti veislės ypatybė arba per didelis azoto kiekis. Jei augalas silpnas, lapai blankūs, stiebai ploni, tuomet problema gali būti susijusi su maisto medžiagų trūkumu, šaknų pažeidimu ar bloga dirvos struktūra.

Per daug azoto – dažna, bet ne visada akivaizdi klaida

Dalis daržininkų, pamatę menką mezgimą, pradeda stipriai tręšti. Tačiau per daug azoto skatina lapiją, o ne vaisius. Tada gaunate vešlią žalią masę, bet ne daugiau agurkų. Jei taip nutinka, naudinga sustoti ir įvertinti, ar augalas tikrai badauja, ar tiesiog per daug stumiamas į lapų augimą.

Čia verta prisiminti, kad kiekvienas augalas turi savo kryptį: vieniems reikia gausiau reguliuoti derėjimo apkrovą, kitiems – ne. Panašų principą galima matyti ir vaismedžiuose, pavyzdžiui, retinant obelų vaisius, kad medis neišsektų. Skirtumas tas, kad agurkuose pirmiausia reikia išlaikyti tinkamą augimo ir mezgimo pusiausvyrą, o ne tiesiog didinti trąšų normą. Jei norisi geriau suprasti augalo apkrovos logiką, gali būti naudinga ši tema: Obels vaisių retinimas: Kada ir kaip retinti obelų vaisius, kad obuoliai būtų didesni ir medis nenuvargtų.

Greitas patikrinimas, kai agurkai mezga prastai

Kai reikia spręsti greitai, verta eiti nuo paprasčiausio prie sudėtingesnio:

• Ar ant augalo yra moteriškų žiedų su mažyte užuomazga?
• Ar žiedai krenta dar nepradėję leisti vaisiaus?
• Ar šiltnamyje nėra per karšta dieną ir per drėgna naktį?
• Ar augalas nepertręštas azotu?
• Ar dirva neperšlapusi ir neperdžiūsta bangomis?
• Ar žiedus gali pasiekti vabzdžiai, o jei ne, ar įmanomas rankinis apdulkinimas?

Tokio tikrinimo nauda ta, kad jis padeda nepamesti esmės. Kartais problema būna labai paprasta: šiltnamis dieną neįleidžia oro, o vakare lieka per daug drėgnas. Kitais atvejais priežastis slypi veislėje arba sodinimo laike.

Kada verta manyti, kad problema ne vien apdulkinime

Jei agurkai nežydi vaisiais ilgiau, nors žiedai atrodo normalūs, reikia žiūrėti plačiau. Apdulkinimas yra tik viena grandis. Jei augalas susiduria su stresu, jis gali tiesiog atsisakyti dalies vaisių užuomazgų. Tada net ir padėjus žiedadulkėms, mezgimas gali būti menkas.

Signalai, kad kalta aplinka ar priežiūra

Atkreipkite dėmesį, jei matote bent kelis iš šių požymių:

• moteriški žiedai formuojasi, bet greitai gelsta;
• vaisių užuomazgos sustoja ties kelių centimetrų ilgiu;
• lapai karščiausiomis dienomis suglemba;
• augalas labai vešlus, bet derlius vėluoja;
• šalia žiedų beveik nematyti vabzdžių.

Tokiu atveju vienkartinis „rankinis pagalbinis žiedų sutvarkymas“ bus laikinas sprendimas. Reikia sutvarkyti augimo sąlygas, nes kitaip problema kartosis.

Ką daryti dabar, kad mezgimas atsistatytų

Jei norite greitai pagerinti situaciją, rinkitės ne vieną veiksmą, o kelis protingus kartu:

• Stabilizuokite laistymą: dirva turi būti tolygiai drėgna, bet ne šlapia.
• Vėdinkite šiltnamį, ypač karštomis dienomis.
• Stebėkite, ar augalas turi ir vyriškų, ir moteriškų žiedų.
• Nepertręškite azotu, jei augalas jau ir taip labai vešlus.
• Jei auginate šiltnamyje ir vabzdžių mažai, pasirūpinkite geresne prieiga apdulkinimui.

Jeigu matote, kad viena po kitos krenta moteriškų žiedų užuomazgos, o sąlygos jau sutvarkytos, verta įvertinti ir veislės tinkamumą konkrečiai vietai. Ne visos agurkų veislės vienodai gerai reaguoja į šiltnamį, karštį ar trumpalaikį atšalimą.

Trumpai tariant, kai agurkai žydi, bet vaisių nesimezga, pirmiausia tikrinkite žiedų tipą, tada – temperatūrą, drėgmę ir apdulkinimo galimybes. Jei moteriški žiedai yra, bet krenta, dažniausiai kaltas ne vien vabzdžių trūkumas, o bendras stresas. Sutvarkykite vėdinimą, laistymą ir trąšų balansą, o tik po to spręskite, ar reikia papildomo apdulkinimo ar veislės keitimo.